Rinkinio pagrindinė veikėja-moteris, jau nuėjusi (lyginant su pirmųjų novelių herojėmis) netrumpą gyvenimo kelią, įgijusi daugiau skaudžios nei džiaugsmingos patirties, bet neužsiauginusi (ir nesistengusi užsiauginti) storos abejingumo odos-ji ne tik vis dar pažeidžiama, ji ir sauganti, branginanti savąjį silpnumą kaip Dievo ir Likimo skirtąją prigimtį.