Knygoje spausdinami plačiai žinomo monsinjoro Kazimiero Vasiliausko jaunystės metų laiškai Zitai Žemaitytei, vėliau tapusiai menotyrininke. Vyrauja lageriuose ir tremtyje parašyti laiškai. Juose atsiskleidžia dviejų jaunų kūribingų žmonių nuostabi draugystė, tapusi postūmiu laiškų rašytojui labai daug pasakyti apie save, pasaulį, tikėjimą, literatūrą, kunigo paskirtį. Tai meilės laiškai pačia šviesiausia šių žodžių prasme.